Dokumentinis filmas VĖJŲ ŽEMĖ

Palangos kultūros ir jaunimo centro etnografei Zitai Baniulaitytei ir kultūrinės veiklos vadybininkei Monikai Jarulytei 2015 m. kilo idėja sukurti dokumentinį filmą apie Šventosios miestelio senuosius gyventojus, kilusius iš Latvijos dar vadinamus kuršininkais.

Filmo kūrybiniai darbai įpusėjo antroje 2015 m. pusėje ir pasibaigė 2016 m. balandžio mėnesį. Kūrybinę komandą sudarė jauni kino profesionalai, entuziastai, savanoriai, VšĮ „Kakava“ atstovai. Filmo režisierius – Ernestas Samsonas, prodiuseriai – Viktorija Jonkutė, Monika Jarulytė, Ieva Kuzmaitė, Simonas Naudžius.

Filmas jausmingai ir originaliai pasakoja apie pajūrio miestelį Šventąją ir jame įsikūrusią nykstančią Lietuvos Latvių bendruomenę. Kaip teigia kūrėjai, tai mažai kam bežinoma šios buvusios žvejų gyvenvietės istorijos dalis, liudijama paskutiniųjų senosios kartos kuršių palikuonių lūpomis. Taip pat verta paminėti, kad Šventoji kaip ir Palanga iki 1921 m. priklausė Latvijai, todėl šiame miestelyje išliko daug latviškos kultūros pėdsakų.

Filmo veikėjai – Šventosios gyventojai, miestelio svečiai, kuršių draugijos nariai. Kuršių kultūros draugiją 1992 metais įkūrė Šventojoje ir aplink Šventąją gyvenantys kuršių palikuonys, latviai ir jiems prijaučiantys. Tuomet ją sudarė daugiau nei 70 narių. Draugijos pirmininku buvo išrinktas Mikelis Balčius.

Daugiausia darbų nuveikta per pirmuosius penkerius gyvavimo metus – paminėtos visos kalendorinės etnokultūrinės šventės, kartu su Vilniaus bei Klaipėdos universitetų ir Liepojos pedagoginės akademijos dėstytojais bei studentais surengtos penkios etnografinės ekspedicijos.

Šiuo metu draugijos veikla apsiriboja bendrais renginiais kartu su Šventosios seniūnijos bendruomene ir Rucavos seniūnijoje veikiančiomis kultūrinėmis draugijomis.

Filmas „Vėjų žemė“ apkeliavo daugelį Lietuvos ir Latvijos miestų, festivalių, kino teatrų. Filmas vyksta lietuvių ir latvių kalba, gali būti rodomas su lietuviškais, latviškais arba angliškais subtitrais.

Filmo trukmė – 51 min.

Projektą parėmė Palangos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.

Daugiau info apie filmą:http://vejuzeme.lt/

https://www.youtube.com/watch?v=jm50Gs6hUDM (latvių kalba)

Ištraukos iš filmo:

https://vimeo.com/219832492

https://vimeo.com/219835308

https://vimeo.com/219835735

Esant poreikiui, filmo komandą galima pasikviesti į norimą vietą ir surengti filmo peržiūrą.

Kontaktai: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Foto galerija čia

JURGI, PAIMK RAKTUS

Dažnas folkloro puoselėtojas Lietuvoje žino, kad pasveikinti pavasarį, sutikti Jurgines jis turiningai gali Palangoje – čia jau seniai rengiamos tradicinės Jurginių šventės.

Švenčių „Jurgi, paimk raktus“ organizatorė – Palangos kultūros ir jaunimo centro etnografė Zita Baniulaitytė.

2011 m. surengtas tarptautinis Jurginių papročių festivalis. Tarptautiniame festivalyje dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius, net 26 kolektyvai. Tai bretonų folkloro kolektyvas iš Prancūzijos, Rucavos ir Bartos etnografiniai ansambliai iš Latvijos,  didelis būrys Lietuvos etnografinių ansamblių ir folkloro kolektyvų.

Projekto organizatoriai kiekvienais metais siekia supažindinti žiūrovus su šios pavasario šventės papročiais, tęsti tradicijas ir puoselėti bendradarbiavimą su folkloro, etnografiniais kolektyvais iš visos Lietuvos ir užsienio. Todėl šventės metu vyksta ne tik pramogos, koncertai, bet ir edukacinė programa skirta visai šeimai.  Taip pat renginio metu dalyvauja kulinarinio paveldo atstovai, tautodailininkai, kurie viešai atskleidžia savo meistriškumo sugebėjimus. Vyksta įvairūs žaidimai, varžytuvės, parodos, viena iš linksmiausių tradicijų – naktišokiai. Kiekvienais metais šventė nepraeina be simbolinės Jurgio raktų paieškos, dažniausiai į šią veiklą įtraukiami raiteliai, folkloro ansamblių dalyviai, veiksmas vyksta parke, netoliese Birutės kalno. Šventė taip pat neapsieina ir be drakono simbolio, vienais metais tai – ugnies skulptūra iš nendrių ir šieno, kitais metais  tai – gyvų žmonių grandinė. Organizatoriai kasmet ieško naujų išraiškos priemonių, nors temos ir tradicijos išlieka.

Jurginėse 2017 m. dalyvavo šie folkloro ansambliai: „Poringė“, „Nalšia“, „Ratilio“, „Labingis“ iš Vilniaus; „Pulkelis“, „Raskila“ iš Panevėžio; „Linago“ iš Kauno; „Verpeta“ iš Kaišiadorių; „Salduvė“ iš Šiaulių; „Alksna“ iš Mažeikių, Palangos ansambliai „Kikilis“, „Mėguva“.

Daugiau info apie Jurginių papročius ir šventę „Jurgi, paimk raktus 2013“: http://samogitia.mch.mii.lt/ZZ_2013_2/ZZ_2013_2_geras_2-5g.pdf

„Jurgi, paimk raktus 2017“: http://www.palangostiltas.lt/tradicine+jurginiu+svente+kviete+jurgi+paimti+raktus+o+dalyvius++linksmintis,7,2,7720.html

Akimirkos iš Jurginių šventės 2017 čia

SU JŪRA DAINUOK

Lygių balsų chorų šventė „Su jūra dainuok!“ pirmą kartą surengta Palangoje 1999 m.

Palangos kultūros ir jaunimo centro meno vadovo Rimgaudo Juozapavičiaus iniciatyva šventę vėl pradėta rengti kurorto šventės „Myliu Palangą“ metu, 2013 m. gegužės mėnesį.

Šventė trunka vieną dieną, joje dalyvauja nuo 200 iki 300 chorinio dainavimo mylėtojų. Atlikėjai dainuoja bendrus kūrinius, kūrinius su akompanimentu ir „a cappella“. Pasirodymai  vyksta įvairiose miesto erdvėse, bet jau keletą metų nusistovėjusi koncertų erdvė – centrinė miesto aikštė.

Kolektyvai išreiškia didelį norą atvykti į Palangą ir pristatyti savo veiklą. Šventės programos sudarytojai siekia, kad kiekvienais metais dalyvautų bent keletas naujų kolektyvų iš skirtingų miestų.

2017 m. festivalio akimirkos: https://www.youtube.com/watch?v=iTrAzKr3dOQ

Foto akimirkos iš chorų šventės "Su jūra dainuok!"

JONINĖS PRIE JŪROS

2013 m. Palangai tapus Lietuvos kultūros sostine, Palangos kultūros ir jaunimo centrui kilo idėja, kad Šventosios miestelis galėtų tapti Joninių sostine. Nuo tada Šventojoje pradėta organizuoti didelė ir įspūdinga Joninių šventė. Kiekvienais metais tiksli šventės lokacija ir turinys šiek tiek keičiasi, tačiau tradiciniai momentai išlieka. Dėmesys skiriamas Joninių atributikai – ąžuolo vainikams, vandens ir ugnies temai, folkloro šokiams ir dainoms, šventę vainikuoja vakaro koncertai ir fejerverkai.

2017 m. renginys vyko Šventosios centre – rekonstruotoje Jūros gatvės dalyje. Penktadienį čia  šurmuliavo kermošius „Jono vaišės“, pavakare į koncertą pakvietė Palangos meno kolektyvai. Taip pat veikė kūrybinės dirbtuvės vaikams bei jaunimui „Miško stebuklai“. Kad Joninių švęsti susirinktų įvairaus amžiaus pramogautojai, organizatoriai – Palangos kultūros ir jaunimo centras  pasirūpino ne tik tradicinėmis Joninių atrakcijomis, bet ir jaunimą sudominsiančia programa – į koncertą buvo pakviestos grupės „Biplan“ bei „Baltasis kiras“. Birželio 23 d. Šventojoje buvo galima pasigrožėti vietos gyventojos Agnės Dragūnaitės dailės ir batikos darbais – veikė paroda „Vidinė Visata“ (Šventosios g. 1). Scenoje nuo 18 val. vyko Palangos kultūros ir jaunimo centro kolektyvų koncertas „Joninių naktis“, kurio metu publiką linksmino ansambliai „Eldija“, „Bočiai“, „Guboja“, „Banguolis“ ir Palangos kamerinis choras. Koncerto metu buvo sveikinami visi į Šventąją tądien atvykę Jonai ir Janinos (sveikinimai numatyti 20 val.), grojo Palangos orkestras. Likus maždaug pusvalandžiui iki vidurnakčio, pėstieji patraukė šventine eisena Jūros ir Prieplaukos gatvėmis link Šventosios upės žiočių. Tuo pačiu metu nuo Beždžionių tilto link upės intako į jūrą, Šventąja plaukė žvejų, muzikantų, gyventojų, svečių valtys. Reginys buvo įspūdingas: valtyse degė šventiniai fakelai, o merginos plukdė vakare nusipintus vainikėlius. Vidurnaktį dangų nušvietė fejerverkas. Pasak organizatorių, šį reginį patogiausia buvo stebėti pajūryje. Šeštadienio rytas taip pat nešykštėjo renginių: prie Šventosios intako į jūrą (Prieplaukos g. pabaigoje) ėmė rinktis jogos ir sveikatingumo festivalio „1000 saulių“ dalyviai. Masinis saulės pasveikinimas vyko lygiai vidurdienį, o po to prasidėjo įvairios mankštos, parodos, atsipalaidavimo praktikos, meno terapijos, kūrybinės dirbtuvės, muzikiniai pasirodymai.

„Joninės prie jūros 2017“ ir festivalį „1000 saulių“ rėmė Palangos miesto savivaldybė.

Prisiminimai iš 2013 m.: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/39301

Prisiminimai iš 2014 m.: https://www.youtube.com/watch?v=R4GtRvLANXs

Prisiminimai iš 2015 m.: https://www.youtube.com/watch?v=Rhs6W9DE9dg

Prisiminimai iš 2016 m.: https://www.youtube.com/watch?v=95mq_GoIpIs

Prisiminimai iš 2017 m.: https://www.youtube.com/watch?v=nRJVQWpEGqk

https://www.youtube.com/watch?v=7uTGtd_DM4Y

Foto akimirkos iš renginio "Joninės prie jūros 2017" čia

MEISTARNĖ 2017

Eksperimentinė Palangos amatų studija, skirta tautinio kostiumo metams

Palangoje 2017 m. rugpjūčio 1 - 30 d. kultūros bare „Kablys“ vyko eksperimentinė Palangos amatų studija „Meistarnė“, skirta tautinio kostiumo metams. Projektą - studiją inicijavo PKJC etnografė, folkloro ansamblio „Mėguva“ vadovė Zita Baniulaitytė,  įgyvendino - Palangos kultūros ir jaunimo centras. Amatų studijoje vyko įvairios edukacinės veiklos, koncertai ir parodos.

KONCERTAI. Folkloro ansamblis „Mėguva“ paskelbė studijos pradžią ir pristatė koncertinę programą „Mūsų pastraje“.

EDUKACIJA. Visą mėnesį vyko edukacinės programos: tautinių kostiumų audimas ir siuvimas, riešinių mezgimas, lėlyčių rišimas, medžio drožyba.

INTERAKTYVUS ŽAIDIMAS. Daug dėmesio sulaukė interaktyvus žaidimas - fotoveidrodis „Pasimatuok tautinį kostiumą“. Fotoveidrodis suteikė galimybę išvysti kaip atrodytumėte su įvairiais tautiniais drabužiais. Specialios įrangos pagalba sukurtos nuotraukos atkeliaudavo kiekvienam asmeniui į jo elektroninį paštą. Tai labai reta ir įdomi galimybė.

SEMINARAI. Amatų studijoje vyko įvairūs seminarai: „Tautinių marškinių siuvimas“, „Moteriškų tautinių kostiumų subtilybės gamintojams“, „Ornamentų simbolika“, „Tradiciniai ornamentai + šiuolaikinis dizainas su Jolanta Rimkute (LT identity)“, „Riešinių mezgimas“, „Delmonų siuvimas“, „Juostų audimas“, Vyriškų tautinių kostiumų subtilybės gamintojams“, „Siuvinėjimo dygsniai ir jų pritaikymas tautiniame kostiume“, „Naginių raukimas“, „Klumpių drožimas ir šiuolaikinių „medpadžių“ kūrimas“.

EKSPOZICIJOS. Visą mėnesį veikė meno meistrų ir tautodailininkų darbų ekspozicijos. Buvo eksponuojami tautiniai kostiumai, riešinės, tautodailininkės T. Žulkienės audiniai, tautodailininkų L. Žulkaus, A. Žulkaus ir G. Venckaus medžio drožiniai, tautodailininkės I. Kvedarienės medžio raižiniai, A. Bukauskienės tekstilės kompozicijos.

Projektas susilaukė didelio dėmesio iš Palangos gyventojų ir svečių.

Projektą rėmė Palangos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.

Akimirkos iš "Meistarnės" 2017 m.

Puslapis 1 iš 2