2019 III ketvirtis :

Biudžeto vykdymo ataskaita

2019 II ketvirtis :

Biudžeto vykdymo ataskaita

2019 I ketvirtis :

Biudžeto vykdymo ataskaita

2018 IV ketvirtis :

Biudžeto vykdymo ataskaita

2018 III ketvirtis :

Biudžeto vykdymo ataskaita

2018 II ketvirtis :

Biudžeto vykdymo ataskaita

2018 I ketvirtis :

Biudžeto vykdymo ataskaita

2017 IV ketvirtis :

Biudžeto vykdymo ataskaita

2017 III ketvirtis :

Biudžeto vykdymo ataskaita

2017 II ketvirtis :

Biudžeto vykdymo ataskaita

2017 I ketvirtis :

Biudžeto vykdymo ataskaita

2016 IV ketvirtis :

Biudžeto vykdymo ataskaita

2016 III ketvirtis :

Biudžeto vykdymo ataskaita

2016 II ketvirtis :

Biudžeto vykdymo ataskaita

2016 I ketvirtis :

Biudžeto vykdymo ataskaita 

2019 II ketvirtis :

Finansinė ataskaita

2019 I ketvirtis :

Finansinė ataskaita

2018 IV ketvirtis :

Finansinė ataskaita

2018 III ketvirtis :

Finansinė ataskaita

2018 II ketvirtis :

Finansinė ataskaita

2018 I ketvirtis :

Finansinė ataskaita

2017 IV ketvirtis :

Finansinė ataskaita

2017 III ketvirtis :

Finansinė ataskaita

2017 II ketvirtis :

Finansinė ataskaita

2017 I ketvirtis :

Finansinė ataskaita

2016 IV ketvirtis :

Finansinė ataskaita

2016 III ketvirtis :

Finansinė ataskaita

2016 II ketvirtis :

Finansinė ataskaita

2016 I ketvirtis :

Finansinė ataska

 

 

 

ISTORIJA

1940 m. prie buvusios miesto bibliotekos buvo įsteigtas klubas – skaitykla, vadovas rašytojas Butkų Juzė. Įkurtas dramos ratelis, vadovas A. Žičkus.

1945 m.  įkuriami kultūros namai patalpose, esančiose Vytauto g.1.

1953 - 1954 m. kultūros namai ir klubas-skaitykla iš senų patalpų persikėlė į patalpas Vytauto g. Nr. 60 .  Direktoriumi tuo laiku dirbo A. Čekatauskas . Dirbo 2 etatiniai darbuotojai: direktorius ir meno vadovas, veikė 5 saviveiklos rateliai: kirpimo-siuvimo ir meninio siuvinėjimo, choro, dramos, tautinių šokių ir dailiojo skaitymo. Prie kultūros namų veikė viena agitbrigada.

1955 m. kultūros namai gavo nuomojamas patalpas Vytauto g. Nr. 94, kurias sudarė 5 kambariai. Vieną kambarį buvo užėmęs klubas-skaitykla, tačiau jo darbas palaipsniui suaugo su kultūros namų darbu. Tais metais sustiprėjo choro, dramos ratelio, liaudies šokių ratelio veikla. Įsigijus daugiau inventoriaus, instrumentų, padidėjo muzikinių ratelių skaičius, veikė styginių ansamblis, dūdų orkestras ir kaimo kapela.

1956 – 1957 m. labai išaugo paskaitų ir masinių priemonių skaičius. Buvo populiarūs šokių ir žaidimų vakarai, spektakliai ir koncertai.

1961 - 1973 m. susibūrė ir dabartinis pagyvenusių žmonių tautinių šokių ansamblis ,,Bočiai’’. (,,Bočių’’vardas suteiktas 1982 m.). Pirmasis šokių ratelio vadovas buvo Pranas Stirblys, choro vadovas – Boleslovas Zubrickas. Nuo 1978 m. ansamblio vadovė ir baletmeisterė – Janina Serapinienė. Didelę paramą kultūros namams teikė muzikos mokytojai iš miesto vidurinės ir muzikos mokyklos. Mokytojas B. Narmontas dirbo su dainininkais, o E. Adikienė – pradėjo vadovauti kraštotyrininkų rateliui, kuris Populiarus tapo kultūros namų estradinis orkestras ir ansamblis, jaunimo estradinis orkestras, kaimo kapela, pučiamųjų orkestras. Prie kultūros namų veikė ir medicinos - švietimo darbuotojų choras, susiformavo stiprus kultūros namų liaudies šokių kolektyvas (vadovė-mokytoja S. Sakalauskienė), statybos valdybos ansamblis (vadovas-mokytojas B. Narmontas), prekybos valdybos ansamblis, aerouosto, duonos kombinato saviveikliniai kolektyvai.

1974 m. kultūros namuose veikė 16 ratelių, kuriuose dalyvavo 344 žmonės. Per 1974 m. perskaityta 14 paskaitų , kurių klausė1 500 dirbančiųjų, pravesta 23 teminiai vakarai – žiūrovų 8 255, priemonių vaikams ir paugliams – 8. Vaikų renginiuose dalyvavo 900 žiūrovų. Surengti 44 koncertai ir spektakliai – 12 850 žiūrovų. Veikė medicinos - švietimo darbuotojų choras, vadovas – J. Samoška, estradinis ansamblis, mergaičių kvartetas, liaudies šokių kolektyvas vadovaujamas S. Sakalauskienės, vaikų lėlių teatras vadovaujamas E. Miežlaiškienės, Palangos kraštotyros draugijos saviveiklinis (etnografinis) ansamblis, vadovaujamas E. Adikienės.

1975 m. Kultūros namų veikla labai pagyvėjo, persikėlus į naujas patalpas Vytauto g. Nr.15, kur buvo atskiros salės, kabinetai repeticijoms, saviveiklininkų pasirodymams. Veikė 17 ratelių su 353 dalyviais, pravesti 177 užsiėmimai. Perskaityta 15 paskaitų – 1 630 dalyvių, įvyko 48 koncertai ir spektakliai –12 020 žiūrovų. Pravesta 20 teminių vakarų – 76 990 žiūrovų , 13 renginių vaikams – 2 500 žiūrovų. Tais metais vykusią respublikinę Dainų šventę išvyko Palangos kultūros namų kaimo kapela, moterų choras, liaudies, pramoginių, ir pagyvenusių žmonių šokių kolektyvai. Kultūros namų kolektyvai dažnai koncertuodavo Kretingoje, Šventojoje bei aplinkiniuose kaimuose, kariniuose daliniuose, Palangos poilsio namuose bei sanatorijose. Kultūros namų metodinis kabinetas teikė metodinę medžiagą (natas, šokių aprašymus, dramos kūrinius) miesto mokyklų meno saviveiklos kolektyvams, kitiems mieste veikiantiems rateliams.

1976 m. kultūros namuose veikė 18 meno saviveiklos kolektyvų, kuriuose dalyvavo 365 žmonės, 5 meno saviveiklos kolektyvai vaikams ir paaugliams kuriose buvo 70 dalyvių. Per tuos metus perskaityta 12 paskaitų kurių klausė 1 380 žmonių, pravesti 6 teminiai vakarai, kuriuose dalyvavo 2250 žiūrovų. Meno saviveiklos jėgomis suruošti 52 koncertai ir spektakliai. Juos žiūrėjo 24170 žiūrovų. Vaikams ir paaugliams surengti 27 koncertai ir spektakliai, kuriuos žiūrėjo 5 970 žiūrovų. Pravestos 6 teatralizuotos šventės. Jas žiūrėjo 20 100 palangiškių ir svečių.

1977 m. kultūros namuose veikė 18 meno saviveiklos ratelių, kuriose dalyvavo 375 žmonės, 4 meno saviveiklos rateliai vaikams su 62 dalyviais. Pravesta 15 teminių vakarų – dalyvavo 7700 žiūrovų, 6 teatralizuotos šventės – žiūrėjo 89800 palangiškių ir svečių. Suruošti 54 koncertai ir spektakliai, kuriuose dalyvavo 11470žiūrovų , perskaityta 19 paskaitų – klausė 2930 žmonių.

1978 m. kultūros namuose veikė 22 meno saviveiklos rateliai su 653 dalyviais. 3 vaikų meno saviveiklos rateliai jungė 77 dalyvius . Dirbo vaikų šokių studija, vadovė J. Pleikytė-Serapinienė, vaikų lėlių teatras, vadovė E. Miežlaiškienė, pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovas R. Petraitis. Pravestos 4 teatralizuotos šventės, kuriose dalyvavo 8900 žmonių, perskaityta 19 paskaitų ir pranešimų, įvyko 40 teminių vakarų, disputų, susitikimų, įvairių švenčių minėjimai kuriuose dalyvavo 9 400 palangiškių ir svečių. Iš viso tais metais meno saviveiklos jėgomis surengta 200 koncertų , kuriuose apsilankė 12 430 žiūrovų ir klausytojų. Meno saviveiklos kolektyvai nuolatos koncertavo poilsio namuose, kariniuose daliniuose, mokymo ir ugdymo įstaigose.

1979 – 1980 m. kultūros namuose veikė 24 kolektyvai, iš jų 20 meno saviveiklos rateliai, kurie jungė 656 dalyvius. Atnaujino veiklą moterų choras, vadovas V. Piparas, pučiamųjų orkestras, vadovas R. Petraitis, pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas, vadovė J. Pleikytė- Serapinienė. Perskaityta 21 paskaita, pravesti 58 teminiai vakarai, disputai, susitikimai kuriuose dalyvavo 10 390 žmonių,  5 teatralizuotas šventes ir vaidinimus aplankė 2 000 vietinių gyventojų ir svečių. Įvyko 195 koncertai ir spektakliai, kurių klausėsis ir žiūrėjo 29 640 žmonių. Įsimintina šventė- pirmojo lietuviško spektaklio ,,Amerika pirtyje’’įvykusio Palangoje, 80–čio minėjimas. Kultūros namų metodinis kabinetas ir toliau teikė pagalbą kurorto klubuose veikiantiems rateliams, jų vadovams, toliau kaupė metodinę literatūrą, pravestų renginių scenarijus, skaidres, foto nuotraukas.

1981 m. Veikė 22 saviveiklos rateliai su 607 dalyviais. Palangos kultūros namai pravedė 10 teatralizuotų švenčių, kuriose dalyvavo 36 000 žmonių, perskaitė 20 paskaitų ir pranešimų. Įvyko 79 teminiai vakarai, disputai, susitikimai, įvairių švenčių minėjimai kuriuose dalyvavo 22 960 palangiškių ir svečių. Surengti 185 koncertai, kuriuose apsilankė 57 250 žiūrovų ir klausytojų. Penki vaikų meno saviveiklos rateliai jungė 118 dalyvių. Vaikų šokių studija, vadovė J. Pleikytė – Serapinienė, vaikų lėlių teatras, vadovė E. Miežlaiškienė, vaikų pučiamųjų orkestras, vadovas R. Petraitis, pučiamųjų orkestras, vadovas R. Petraitis. Meno saviveiklos kolektyvai koncertavo poilsio namuose miesto visuomenei. Lėlių teatro spektaklius žiūrėjo miesto vaikų darželio auklėtiniai ir mažieji miesto svečiai. Gimė du renginiai, kurie tapo tradiciniais. Tai žiemos palydų šventė ir Naujųjų metų sutikimas prie eglės, pastatytos jūros tilto papėdėje.

1982 m. kultūros namuose veikė 20 meno saviveiklos ratelių, 2 klubai pagal pomėgius, viena diskoteka, kuriuos lankė 659 žmonių. Suorganizuoti meno saviveiklos jėgomis 197 koncertai, kuriuos aplankė 14 7684 žmonės. Palangoje surengti 225 profesionalių kolektyvų spektakliai ir koncertai, kuriuose lankėsi 172 000 žiūrovų. Pravestos 9 teatralizuotos šventės, kuriose dalyvavo 48 800 žmonių, perskaitytos 28 paskaitos ir pranešimai, 77 teminiai vakarai, disputai, susitikimai kuriuose dalyvavo 25 282 palangiškiai ir poilsiautojai. Penki vaikų meno saviveiklos rateliai jungė 118 dalyvių. Meno saviveiklos kolektyvai koncertavo poilsio namuose, miesto visuomenei. Metodinis kabinetas teikė pagalbą kurorto klubuose veikiantiems rateliams ir jų vadovams, kaupė metodinę literatūrą, pravestų renginių scenarijus. Įsikūrė ,,Country’’ stiliaus ansamblis kuriame dalyvavo dirbantis miesto jaunimas.

1983 m. kultūros namuose veikė 20 meno saviveiklos ratelių, 3 klubai pagal pomėgius, viena diskoteka, kurie jungė 643 dalyvius. 4 vaikų meno saviveiklos rateliai – 100 dalyvių. Kultūros namų meno saviveiklos kolektyvai aktyviai reiškėsi miesto koncertinėje veikloje. Suorganizuota 190 koncertų kuriuos aplankė 206 900 žiūrovų. Pravestos 8 teatralizuotos šventės kuriose lankėsi 24 800 žiūrovų, perskaitytos 28 paskaitos ir pranešimai, 79 teminiai vakarai kuriuose dalyvavo 40 565 žiūrovų. Buvo surengti 224 profesionalių kolektyvų koncertai ir spektakliai kuriuose lankėsi 172 900 žmonių. Organizuojami poilsio vakarai ,, Kam virš 30’’, kuriuose grojo kultūros namų pučiamųjų orkestras. Įkurtas būgnininkų ratelis, kuris žygiuodavo miesto gatvėmis kartu su pučiamųjų orkestru vasaros sezono metu. Kultūros namų metodinis kabinetas teikia metodinę pagalbą miesto klubams, kaupiami pravestų renginių scenarijai.

1984 m. kultūros namuose veikė 20 meno saviveiklos ratelių, 3 klubai pagal pomėgius, viena diskoteka. Visuose šiuose rateliuose dalyvavo 566 žmonės. Meno saviveiklos kolektyvai surengė 146 koncertus miesto gyventojams bei poilsiautojams, kuriuose apsilankė 33 060 žiūrovų. Surengti 182 profesionalių kolektyvų spektakliai ir koncertai, kuriuose lankėsi 162 000 žiūrovų. Pravestos 7 teatralizuotos šventės kuriose dalyvavo14 000 dalyvių, perskaitytos 27 paskaitos ir pranešimai, 104 teminiai vakarai, disputai, susitikimai kuriuose dalyvavo 192 680 žmonių. Keturi vaikų meno saviveiklos rateliai jungė 100 dalyvių.

1985 m. kultūros namuose veikė 19 meno saviveiklos ratelių, 3 klubai pagal pomėgius, viena diskoteka. Visuose šiuose rateliuose rateliuose dalyvauja 732 žmonės. Meno saviveiklos kolektyvai surengė 156 koncertus miesto gyventojams bei poilsiautojams, kuriuose apsilankė 37 820 žiūrovų. Propaguojant profesinį ir liaudies meną surengti 188 profesionalių kolektyvų spektakliai ir koncertai, kuriuose lankėsi 164 000 žiūrovų. Pravestos 7 teatralizuotos šventės, kuriose dalyvavo 12 800 žiūrovų, perskaitytos 28 paskaitos ir pranešimai, 93 teminiai vakarai, disputai, susitikimai , kuriuose dalyvavo 119 688 žmonės. Keturi vaikų meno saviveiklos rateliai jungė 100 dalyvių. Meno saviveiklos kolektyvai pastoviai konceravo miesto gyventojams ir poilsiautojams. Septyni kolektyvai dalyvavo jubiliejinėje Dainų šventėje. Veikė metodinis kabinetas ir teikė pagalbą poilsiniams klubams, kaupė metodinę literarūrą, pravestų renginių scenarijus.

1986 - 1987 m. veikė 17 meno saviveiklos ratelių, 4 klubai pagal poreikius, viena diskoteka. Visuose šiuose rateliuose dalyvavo 632 žmonės. Meno saviveiklos kolektyvai surengė 169 koncertus miesto gyventojams bei poilsiautojams, kuriuose apsilankė 41 628 žiūrovai. Perskaitytos 32 paskaitos ir pranešimai, 132 teminiai vakarai, susitikimai, kuriuose dalyvavo 160 908 žmonės. Šeši vaikų meno saviveiklos rateliai jungė 103 dalyvius. Meno saviveiklos kolektyvai sėkmingai pasirodė respublikiniuose konkursuose.

1988 m. kultūros namai siekė kuo geriau organizuoti miesto gyventojų ir poilsiautojų laisvalaikio užimtumą, švęsti profesines šventes, propaguoti tautinę kultūrą ir meną. Kultūros namuose veikė 12 meno saviveiklos ratelių, 5 klubai pagal pomėgius, viena diskoteka. Visuose šiuose kolektyvuose dalyvavo 553 žmonės. Meno saviveiklos kolektyvai surengė 108 koncertus ir spektaklius miesto gyventojams ir poilsiautojams, kuriuose apsilankė 24 940 žiūrovų. Surengti 44 teminiai vakarai, kuriuose dalyvavo 3 160 žmonių. Kultūros namų specialistai teikė metodinę pagalbą miesto įstaigoms ir organizacijoms.

1989 m. veikė 12 meno saviveiklos ratelių, 4 klubai pagal pomėgius, viena diskoteka. Visuose šiuose kolektyvuose dalyvavo 460 žmonių. Meno saviveiklos kolektyvai surengė 52 koncertus ir spektaklius miesto gyventojams ir poilsiautojams, kuriuose apsilankė 15 264 žiūrovai. Surengta 30 teminių vakarų, kuriuose dalyvavo 5 120 žmonių. Kultūros namų specialistai teikė metodinę pagalbą miesto įstaigoms ir organizacijoms.

1990 – 1991  m. veikė 10 meno saviveiklos ratelių, 4 klubai pagal pomėgius, viena diskoteka. Visuose šiuose kolektyvuose dalyvavo 410 žmonių. Kultūros namai suorganizavo 518 renginių. Suorganizuoti 3 profesionalių atlikėjų koncertai. Dirbo 4 kūrybiniai darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu, apmokami iš biudžeto. Pagrindiniai kultūros namų uždaviniai buvo organizuoti miesto gyventojų ir poilsiautojų laisvalaikio užimtumą, ugdyti asmenybės dvasinę kultūrą, tautinę savimonę, organizuoti kultūringą poilsį. 1991 m. kultūros namai juridiniu, organizaciniu ir ekonominiu požiūriu buvo savarankiška įstaiga, turėjo savarankišką biudžetą, sąskaitas valstybiniame banke ir antspaudą. Šį savarankiškumą kultūros namai įsigijo 1990 m. rugpjūčio mėnesį. Pagrindiniai kultūros darbuotojų tikslai ir uždaviniai buvo organizuoti miesto gyventojų ir poilsiautojų laisvalaikio užimtumą, ugdyti asmenybės dvasinę kultūrą, tautinę savimonę, organizuoti kultūringą poilsį. Siekti, kad kultūros namai taptu tautos kultūros atgaivinimo ir puoselėjimo, kūrybos, bendravimo vieta. 1991 m.  dirbo 11 kūrybinių darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu ir vienas su specialiuoju viduriniu išsilavinimu. Veikė 6 mėgėjų meno kolektyvai, 2 klubai pagal pomėgius, viena diskoteka. Šiuose kolektyvuose dalyvavo 230 žmonių. Suorganizuota 510 renginių, iš jų- 412 mokamų.

1992 m. kultūros namai tęsė 1991metais pradėtus darbus, toliau dirbo tie patys darbuotojai. Veikė 6 mėgėjų meno kolektyvai, 2 klubai pagal pomėgius. Šiuose kolektyvuose dalyvavo 230 žmonių. Suorganizuota 510 renginių, iš jų- 412 mokamų. Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr.107 iš 1993-05-07 ,,Dėl Palangos miesto Kultūros namų ir Šventosios kultūros namų reorganizacijos’’, Palangos kultūros namai ir Šventosios kultūros namai nuo 1993-09-01 buvo reorganizuoti į Palangos kultūros centrą.

1993-1994 m. Pagrindiniai kultūros centro uždaviniai buvo organizuoti miesto gyventojų ir poilsiautojų laisvalaikio užimtumą, ugdyti asmenybės dvasinę kultūrą, organizuoti kultūringą poilsį. Kultūros centre veikė 6 meno mėgėjų kolektyvai, kuriuose dalyvavo 220 žmonių, suorganizuota 210 renginių. Dirbo 14 kūrybinių darbuotojų, iš jų 12 su aukštuoju išsilavinimu ir 2 su spec. viduriniu. Per 1993-1994 metus pasikeitė keturi direktoriai.

1995 m. Kultūros centre veikė 11 meno mėgėjų kolektyvų su 177 dalyviais. Suorganizuoti 188 renginiai. Dirbo 29 darbuotojai: iš jų 12 kūrybinių darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu ir 5 kūrybiniai darbuotojai su aukštesniuoju išsilavinimu. Kultūros centrui pradėjo vadovauti V. Piparas, jau kelis kartus prieš reorganizaciją buvęs kultūros namų direktoriumi. Kultūros centro balanse buvo 6 objektai. Tai: Palangos šokių aikštelė, Parodų paviljonas, ,,Anapilis“ (120 vietų salė), Kurhauzas (200 vietų salė), Šventosios estrada ir Šventosios kultūros klubas (200 vietų salė).

1996 m. veikė 9 mėgėjų kolektyvai su 159 dalyviais. Suorganizuota 131 koncertų ir spektaklių, 168 valstybinių švenčių minėjimai, kalendorinės šventės, žymių datų minėjimai, pramoginiai ir kiti renginiai. Dirbo 37 darbuotojai: iš jų 12 kūrybinių darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu ir 5 kūrybiniai darbuotojai su aukštesniuoju išsilavinimu. Organizacijos balanse išliko tie patys pastatai.

1997 m. veikė 10 mėgėjų kolektyvų su 180 dalyviais. Suorganizuota 127 koncertai ir spektakliai, 53 valstybinių švenčių minėjimai, 143 pramoginiai renginiai. Dirbo 30 darbuotojų: iš jų 12 kūrybinių darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu ir 3 kūrybiniai darbuotojai su aukštesniuoju išsilavinimu. Kultūros centro balanse buvo buvo 8 objektai: Palangos šokių aikštelė, parodų paviljonas, ,,Anapilis’’, Kurhauzas, knygynas, Šventosios vasaros estrada, Šventosios kultūros klubas ir ,,Eldijos’’ kino teatro pastatas.

1998 m. pasikeitė kultūros centro vadovybė. Paskirtas naujas direktorius – Saulius Vaičiulis. Metų pabaigoje savo veiklą nutraukė vienas mėgėjų kolektyvas, tačiau jo vietoje sukurtas naujas. Kultūros centro balanse metų pradžioje buvo 8 objektai: Palangos šokių aikštelė, parodų paviljonas, ,,Anapilis’’, Kurhauzas, knygynas, Šventosios vasaros estrada, ,,Eldijos’’ kino teatras ir Šventosios kultūros klubas. Kultūrinę veiklą centras vykdė Šventosios kultūros klube, ,,Anapilyje’’ir Kurhauze. Centro nuomininkai kultūrinę veiklą vykdė parodų paviljone, Šventosios vasaros estradoje. Kiti pastatai kultūrinei veiklai buvo nenaudojami. Metų pabaigoje Šventosios kultūros klubas grąžintas ankstesniajam savininkui. Palangos kultūros centras reorganizuotas į dvi savarankišką juridinį statusą turinčias kultūros įstaigas: Palangos kultūros centrą ir Šventosios kultūros centrą. Šventosios kultūros centrui vadovavo Rima Beniušienė. Centre veikė 2 moterų vokaliniai ansambliai ir 1 mišrus vaikų kolektyvas.

1999- 2010 m. į Palangos kultūros centro laikinai einančio direktoriaus pareigas paskirtas Nerijus Stasiulis. Centre veikia ,,Grubusis” teatras, folkloro ansamblis ,,Mėguva”, pagyvenusiųjų tautinių šokių ansamblis ,,Bočiai”, vidutinio amžiaus žmonių tautinių šokių ansamblis, moterų choras, vyrų choras ,,Naglis”, vyrų vokalinis kvartetas ,,Fontanas”, vyrų vokalinis ansamblis „Pajūrietis“. 2000 m. vadovaujamas Vyganto Rekašiaus savo veiklą atnaujino legendinis Palangos orkestras, kuris 2003 m. šventė savo 50 – metį. Orkestras per šį laikotarpį pasiekė įvairiausių laimėjimu Lietuvos ir užsienio festivaliuose, 2003 m. organizavo tarptautinį pučiamųjų muzikos festivalį „Pajūrio dūdos“, jau ketvirtą vasaros sezoną kiekvieną ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį Palangos svečiams dovanoja orkestro paradus miesto gatvėmis ir koncertus Botanikos parko Rotondoje.

2011 - 2015 m. Palangos kultūros centro direktoriumi paskirtas Žilvinas Kažys. Centre veikia ,,Grubusis” teatras, folkloro ansamblis ,,Mėguva”, pagyvenusiųjų tautinių šokių ansamblis ,,Bočiai”, vidutinio amžiaus žmonių tautinių šokių ansamblis „Banguolis“, moterų choras, vyrų choras ,,Naglis”, vyrų vokalinis kvartetas ,,Fontanas”, vyrų vokalinis ansamblis „Pajūrietis“.

2016 m. Palangos kultūros centro direktoriumi paskirtas Artūras Butkus. Dirbo 10 meno kolektyvų vadovai, 3 akomponiatoriai, 1 pastatyminės dalies vedėja. Kolektyvuose dalyvauja apie 200 narių. Kolektyvai vykdo meninę veiklą, organizuoja turiningą dalyvių laisvalaikį, vykdo kitas sociokultūrines veiklas. Kolektyvo vadovai rengia įvairius koncertus ir renginius, spektaklius, dalyvauja tarptautiniuose, respublikiniuose, regioniniuose projektuose, Palangos miesto kalendorinėse, valstybinėse, žanrinėse ir proginėse šventėse. Meninę veiklą vykdo „Palangos orkestras“; Pagyvenusiųjų liaudiškų šokių ansamblis „Bočiai“;  Pagyvenusiųjų liaudiškų šokių ansamblio „Bočiai“ instrumentinė grupė; Vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Banguolis“; Etnografinis ansamblis „Mėguva“; Vokalinis ansamblis „Guboja“; „Grubusis“ teatras; Ansamblis „Eldija“; „Palangos kamerinis choras“ ; Vyrų choras „Jūrų šauliai“.

2017 m. Palangos kultūros ir jaunimo centro direktore paskirta Vita Petrauskienė. Etatų skaičius - 29,5, dirba 28 žmonės. PKJC veiklai vykdyti naudojasi Palangos m. savivaldybės patikėjimo teise suteiktomis patalpomis: Grafų Tiškevičių al. 1 (Kurhauzas), Šventosios g. 1, Daukanto g. 24, Vytauto g. 43 . Palangos kultūros ir jaunimo centro veiklos pobūdis -  daugiafunkcinis savivaldybės kultūros ir jaunimo centras. Pagrindinis veiklos tikslas – tenkinti visuomenės kultūrinius poreikius, puoselėti etninę kultūrą, mėgėjų meną, kurti menines programas, plėtoti edukacinę veiklą, pramoginę veiklą, tenkinti bendruomenės kultūrinius poreikius, organizuoti profesionalaus meno sklaidą, suteikti atvirą ir jaunimui laisvai prieinamą erdvę, dirbant atviro darbo su jaunimu principu, įtraukiant  jaunimą į socialiai reikšmingą veiklą ir didinant jaunimo integraciją į visuomenę.  Palangos kultūros ir jaunimo centre veiklą vykdo šie kolektyvai: pagyvenusiųjų liaudiškų šokių ansamblis „Bočiai“;  pagyvenusiųjų liaudiškų šokių ansamblio „Bočiai“ instrumentinė grupė; vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Banguolis“; etnografinis ansamblis „Mėguva“; moterų vokalinis ansamblis „Guboja“; „Grubusis“ teatras;  ansamblis „Eldija“; „Palangos kamerinis choras“, vyrų choras „Jūrų šauliai“. Išsamesnė informacija apie meno kolektyvų veiklą svetainės skiltyje Meno kolektyvai.

Puslapis 2 iš 2