Palangoje įvykę kūrybiškumo mokymai kultūros darbuotojams parodė didelį norą tobulėti ir bendradarbiauti

kurybiskumo

Palangoje įvykę kūrybiškumo mokymai kultūros darbuotojams parodė didelį norą tobulėti ir bendradarbiauti

2021 m. gruodžio 20 d.

 

Kūrybiški darbuotojai – kiekvienos įmonės siekiamybė. Deja, ši taip reikalinga ir naudinga savybė dar ne visur taikoma praktikoje. Didžiulio susidomėjimo sulaukęs, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais Palangoje įvykęs penkių praktinių mokymų ciklas Klaipėdos apskrities kultūros srities darbuotojams „Kūrybiškumo pamokos parke“ parodė, kad to išties pasigendama.

Susidomėjimo būta didžiulio, kadangi renginys pritraukė net 116 dalyvių – elektroniniu paštu išsiuntus kvietimus kultūros darbuotojams Klaipėdos apskrityje, vietos užsipildė per kelias dienas. Tai atskleidė tokių mokymų didelį reikalingumą ir susidomėjimą jais. Be to, visos Palangos kultūrinės įstaigos maloniai priėmė mokymus, suteikė erdves, techniką, tokiu indėliu prisidėdamos prie projekto.

Mokymų organizatorė, VšĮ „Užtaisas“ projektų vadovė Agnė Grigalauskė teigia, kad „idėja organizuoti tokius mokymus kilo pastebėjus, kad Klaipėdos apskrityje organizuojama nedaug praktinių mokymų, skirtų kultūros srities darbuotojams, kurie lavintų kūrybiškumą, vaizduotę ar praktiškai sprestų realias problemas. Taip kilo mintis pasikviesti specialistus iš reklamos srities, kurie pravestų tokius praktinius mokymus. Tokių mokymų pagrindas: ne suteikti kuo daugiau teorinių žinių, bet dėmesį skirti praktinėms užduotims, kurios lavintų ne tik kūrybiškumą, stiprintų kritinį mąstymą, bet ir skatintų gebėjimus bendradarbiauti, spręsti problemas ir reflektuoti.“

Mokymus vedė lektoriai, dirbantys reklamos srityje: Simonas Jatkonis, Aistė Jūrė, Pijus Burakas, Dovilė Filmanavičiūtė ir mokymų vadovas, edukologas Nerijus Miginis. Spalio 14-ąją dieną, Palangos kultūros ir jaunimo centre, laisvai samdomas rašytojas ir scenaristas S. Jatkonis dalyvius įtraukė į rašymo procesą, parodydamas, kad kūryba visų pirma yra amatas. Spalio 22-ąją dieną – Palangos kurorto muziejuje A. Jūrė pristatė „Minčių žemėlapio“ techniką. Spalio 28-ąją dieną, Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje dalyviai kartu su grafikos dizaineriu, vienu aktyviausių plakatų kūrėjų Lietuvoje P. Buraku sprendė kūrybines užduotis, susipažindami su vizualumo paieškomis. Lapkričio 8-ąją dieną reklamos specialistė D. Filmanavičiūtė taip pat Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje „treniravo“ kūrybiškumo raumenį. Galiausiai gruodžio 9-ąją dieną Palangos kurorto muziejuje edukologas, dirbantis ugdymo inovacijų srityje Lietuvoje ir užsienyje, N. Miginis pateikė užduotis tema „Vienas lauke ne karys: bendradarbiavimo tinklų mezgimas ir verslumas“.

Kas trukdo darbuotojams atskleisti kūrybiškumą? Lektoriaus S. Jutkonio manymu, viena iš priežasčių – neįsisąmoninimas, kad tai visų pirma yra įgūdis: „Jei žmogus darbe ir namie neturi progos praktikuoti kūrybiškumo, negalime tikėtis, kad jis bus kūrybiškas.“ Pašnekovas pastebi – tam, kad komanda taptų atviresne idėjoms, ji turi turėti kryptį ir jaustis saugi, o kūryba apskritai yra žaidimas su daugybe idėjų, jų lipdymas, šlifavimas. „Tikiu, kad daugelis žmonių būtų laimingesni, jei laisvalaikiu turėtų galimybių kurti be įpareigojimo su ta kūryba kažką pasiekti, išspręsti, laimėti ar parduoti. Tiesiog kurti“, – svarsto lektorius, paklaustas apie laimingesnio pasaulio, kuriame visi yra kūrybiški, viziją.

A. Jūrė pasitelkė tokią užduotį, kuri būtų ir aktuali, ir panaudojama praktikoje: „Kūrybinei užduočiai pakviečiau komandas pasirinkti vieną ypatingos architektūros ar istorijos, tačiau mažiau žinomą ir lankomą Klaipėdos krašto pastatą bei jį aktualizuoti per renginį, instaliaciją, ekskursiją ar panašiai. Norėjau, kad užduotis būtų ne tik treniruotė, bet ir panaudojama praktikoje. Buvo dalyvių, kurie, atrodo, su užsidegimu pasakojo idėjas, todėl visai nenustebčiau, jei kažkurios iš jų bus kažkada įgyvendintos ar plačiau išvystytos.“ „Mane, visų pirma, labai maloniai nustebino dalyvių pastatų pasirinkimai. Šventosios švyturys, J. Šliūpo muziejus, A. Smetonos vila Palangoje — tai pastatai, kurių nežinojau, nors esu didelė Klaipėdos krašto gerbėja,“ – lektorė A. Jūrė išskiria užduoties vietų parinkimą.

Visuose penkiuose mokymuose dalyvavęs Albertas teigia – įsitraukti į procesą nebuvo sunku, kadangi lektoriai ne tik kūrė jaukią atmosferą, bet ir įdomiai pateikė užduotis: „Manau, kad būtent kruopštus lektorių atrinkimas padarė mokymus įdomius ir suprantamus visiems dalyviams.“ Albertas pamini Nerijaus Miginio užduotis, kurios į dalyvių galvas įnešė sumaišties gerąja prasme. „Mokymai buvo puikūs! Iš tiesų tenka dalyvauti įvairiuose mokymuose, kuriuose dažniausiai lektoriai nesugeba pritraukti dėmesio net valandai laiko, tačiau visuose „Kūrybiškumo pamokos parke” mokymuose lektoriai tai sugebėjo padaryti!“, – džiaugiasi dalyvis įvykusiu renginiu ir jo kokybe.

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos, Pempininkų padalinio vyr. bibliotekininkė Inesa Atkočaitienė, dalyvavusi trijuose mokymuose, taip pat liko jais sužavėta: „Paprastai tekdavo dalyvauti atskirose pavienėse lekcijose arba vienos dienos mokymuose su keletu lektorių kažkokia kūrybiškumo tema. Čia buvo suorganizuotas visas mokymų ciklas apie kūrybiškumą įvairiais rakursais.“ Inesai įspūdį paliko tai, kad užduotys buvo lyg „šaltas dušas“ – mokė į tai, ką žinai, pažiūrėti „kitu kampu“, keisti požiūrį darbe, randant geresnių, visai kitokių sprendimų. „Mano darbe kūrybiškumas sudaro 80 procentų, kai veiklą reikia sukurti nuo idėjos iki įgyvendinimo; kai nuolat turi sekti bendruomenės poreikius ir stengtis juos atliepti; kai turi neatsilikti nuo bendrų technologinių, emocinių tendencijų; kai negali ir nenori sau leisti netobulėti, sustabarėti“, – sako bibliotekininkė, paklausta, kaip jai kūrybiškumas padeda darbe.

Mokymų dalyvė Julija Paškevičiūtė, Palangos gintaro muziejaus gidė, iškelia susimąstyti verčiantį klausimą: o kas tuomet nėra kūryba? „Kažkada girdėjau pasakymą, jog pats gyvenimas toks, ir gyventi reikėtų su tokia atsakomybe ir dėmesiu, lyg tai būtų  nepakartojamas meno kūrinys. Bet, o kas tuomet yra ne kūryba? Greičiausiai kuriame visi ir nuolat, tik esmė – ką, kaip, kaip intensyviai, kodėl kuriame ir kam kuriame, kaip tai veikia aplinką?“, – svarsto pašnekovė.

Renginyje dalyvavusios Rūta ir Julija dalinasi itin originaliomis mintimis, paklaustos, koks matomas daiktas būtų kūrybiškumas: „Iš karto kylanti asociacija – 3D rašiklis. Lyg iš karto būtų galima turimą idėją paversti realybe. Taip pat man kūrybiškumas asocijuojasi ir su mygtuku, jog prireikus kūrybiško sprendimo – būtų galima paspausti ir įjungti kūrybiškumą ar gauti sprendimą.“ (Rūta) O Julija nukreipia žvilgsnį dar giliau, spalvingiau, plačiau: „Kūrybiškumas tarsi malūno sparnai vėjui – per juos vėjas gali įsukti naujas mintis ir patirtis; tai tarsi vėjas durims, kuris jas atidaro ir nežinia, ką atrasi; tai tarsi durys-planetos visatai – per jas galima pamatyti, kad visata apskritai yra, ji įgyja struktūrą, apčiuopiamą pavidalą. <…> Kūrybiškumas – kai pasidarai („išgyveni“) akinius ir tada pro juos žiūri ir kvieti Kitą pažvelgti – jei pajuto tą sukurtą pasaulį, jei kilo klausimų, vadinasi, pavyko. Tas žvilgsnis veria kiaurai, priverčia pamatyti pasaulį kito akimis, išgirsti kitais tonais, patirti kaip naują ir patikėti, kad tas pasaulis – tavo.“

Renginys „Kūrybiškumo pamokos parke“ buvo pirmoji dalis reguliarių kasmetinių mokymų, skirtų Klaipėdos apskrities kultūros ir meno įstaigų darbuotojams. Mokymus organizavo viešoji įstaiga „Užtaisas“. Projektą remia Kultūros taryba.

Jūratė Ziedelytė

Palangoje įvykę kūrybiškumo mokymai kultūros darbuotojams parodė didelį norą tobulėti ir bendradarbiauti

RENGINIŲ KALENDORIUS

Sausis, 2022

DAUGIAU NAUJIENŲ

X

Kad svetainė veiktų tinkamai, naudojame slapukus. (daugiau informacijos)

Šio tinklalapio slapukų nustatymai yra nustatyti „leisti slapukus“, kad galėtumėte gauti geriausią naršymo patirtį. Jei toliau naudosite šią svetainę nekeisdami slapukų nustatymų arba paspausite toliau „Sutinku“, jūs sutinkate su tuo.

Uždaryti